Intelektinių sistemų proveržis keičia žmonių įpročius ir darbo aplinką

2014-02-10
Bankinių ir IT technologijų sprendimų įmonių grupės „Penki kontinentai“ vadovas Idrakas Dadašovas prognozuoja: daugelyje skaitmeninių inovacijų sričių Lietuva nuo pasaulio neatsiliks, tačiau kartu turės priimti nemenkus iššūkius.

Kaip pasiekti didžiausios naudos iš išmaniųjų technologijų, sparčiai užvaldančių ne tik biurų, bet ir namų erdves? Kaip prisidėti kuriant sistemas, apsaugančias bankų duomenų bazes nuo kibernetinių nusikaltėlių? Tai tik keli iš daugybės šiandien svarbių klausimų skaitmeninių inovacijų plėtotojams bei su jais dirbantiems mokslininkams. Apie naujausias tendencijas – „Veido“ interviu su I. Dadašovu.

Kuris regionas 2014 metais diktuos IT technologijų plėtros kryptis ir tendencijas?

Pagrindiniu varikliu išliks Azijos šalys: Kinija, Honkongas, Pietų Korėja, kur naujausios technologijos – mobilieji įrenginiai, elektroninė komercija, internetas – tikslingai kreipiamos į kasdienį žmonių gyvenimą. Verta atkreipti dėmesį į Naujosios Zelandijos valdžios iniciatyvą, kuria įvestas programinės įrangos patentų kaip inovacijų stimuliavimo draudimas. Juk blogiausia, kas gali nutikti išradėjui, – tai sukūrus naujovę, sužinoti, kad kas nors jau turi šio išradimo patentą.

Deja, Lietuvoje šiuo metu – ne itin palanki IT rinkos padėtis. Geriausius IT specialistus išvilioja čia investuojančios pasaulinės kompanijos, neva kuriančios naujas darbo vietas. Tačiau jas užima kvalifikuoti specialistai, į kuriuos investavo Lietuva (mokymo įstaigos, kvalifikacijos kėlimo kursai, už kuriuos moka Lietuvos įmonės). Todėl mūsų šalyje juntamas didelis IT specialistų trūkumas. Beje, apie tai jau kalba ne tik verslo, bet ir valdžios atstovai.

Kokie svarbūs pokyčiai ištiks IT rinką artimoje ateityje?

Kompanijoms, kurios nori greitai prijungti kokią nors paslaugą, vis dažniau siūloma paslauga pagal užklausą – On Demand Services. Be to, tokia pat populiari tampa techninė įranga kaip paslauga. Taigi, ima formuotis IT kaip paslauga. Labai tikėtina, kad atsiras ir bendradarbiavimas kaip paslauga, saugumas kaip paslauga ir galų gale viskas kaip paslauga – Everything as-a-Service, XaaS. Tokio tipo paslaugos padeda įmonėms sumažinti išlaidas, nes suteiks prieigą prie galingos programinės įrangos ir naujausių technologijų nekuriant didžiulio IT padalinio ir neeikvojant laiko bei pinigų.

Per artimiausius metus ar dvejus didžiulis augimas numatomas ir elektroninės bankininkystės bei daugiakanalių mokėjimų srityse. Didėjantį skaitmeninės identifikacijos vaidmenį pajus ir verslas, ir privatūs asmenys. Jau šiandien į kai kuriuos produktus diegiami biometriniai sprendimai ir išmaniuosiuose telefonuose integruota viešųjų raktų infrastruktūra (angl. PKI, Public Key Infrustucture) turėtų tapti pagrindiniu identifikavimo būdu ir užtikrinti skaitmeninį saugumą. Ši tendencija tik augs, nes jau kuriama daugiasluoksnė biometrija, įskaitant veidų ir balsų atpažinimą.

IP televizijos (angl. Internet Protocol Television) plėtra įrodo interneto ir televizijos susijungimą. Ši plėtra ir toliau augs, o IPTV jau šiandien tampa realiu bankinių ir mažmeninės prekybos paslaugų kanalu. Naujausių televizorių modeliai savo galingumu beveik prilygsta kompiuteriams. Prijungus televizorių prie tinklo, galima naudotis „YouTube“, parsisiųsti muzikos ir filmų. Dar viena rinkos naujove taps „antro ekrano“ technologija. Įdiegus į planšetinį kompiuterį taikomąją programą su peržiūros rekomendacijomis, planšete bus galima valdyti televizorių, pasirinkti norimą žiūrėti laidą. Manau, jog dalis žiūrovų artimiausiu metu rinksis būtent tokį išmanųjį prietaisą, dėl to sumažės stacionarių kompiuterių naudojimas. Vadinamųjų dėvimų įrenginių, tokių kaip „protingi“ laikrodžiai, akiniai „Google Glass“, prototipai ir toliau bus aktyviai plėtojami. Ilgainiui papildytos realybės taikomosios programos taps kasdienybe ir suteiks galimybę laiku gauti būtiną virtualią informaciją.

Dar vienu proveržiu taps 3D ekranų išmaniuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose atsiradimas. Ši tendencija jau šiandien ryškėja kompiuterinių žaidimų sektoriuje, o ateityje 3D stimuliatoriai bus aktyviai naudojami įvairiose srityse: karo pramonėje, architektūroje, mados ir pramogų industrijoje.

Tam tikros technologijos neretai tampa šiuolaikinio žmogaus įvaizdžio dalimi. Kokios naujovės bus populiarios artimiausius pora metų?

Mobiliosios technologijos, mobilioji plačiajuostė prieiga prie interneto lems naujų ir dar funkcionalesnių išmaniųjų telefonų modelių atsiradimą. Jau šiandien turėti patį populiariausią „Apple“, „Samsung“, LG ar „Nokia“ išmanųjį telefoną populiaru gyvenant bet kurioje pasaulio vietoje. Ekspertai spėja, kad daugiafunkcių išmaniųjų telefonų naudojimas ateityje išaugs 12 kartų.

Prognozuojama, kad 2016 m. daugiau nei 30 proc. planetos gyventojų bus įsikūrę tankiai apgyvendintuose miestuose. Šie aglomeratai apims apie 60 proc. viso mobiliųjų duomenų srauto. Be to, remiantis kompanijos „Ericsson“ vertinimais, per artimiausius kelerius metus daugiau nei 80 proc. Žemės gyventojų turės prieigą prie sparčiųjų 3G/HSPA tinklų.

Kokią tendenciją įvardytumėte kaip neišvengiamą?

Ir toliau bus aktyviai plėtojamos intelektinio vaizdo stebėjimo sistemos, kurios, pasitelkusios matematinius algoritmus, fiksuoja judesius, nesankcionuotą įvykį, keliantį grėsmę aplinkai ar visai infrastruktūrai. Naudojama programinė įranga suteikia galimybę vaizdo kamerų pateiktą medžiagą automatiškai filtruoti ir analizuoti. Vaizdo analizės technologijos leidžia peržiūrėti ją tiek realiuoju laiku, tiek po įvykio. Informacija apie galimą riziką ar pavojingą situaciją pateikiama garso arba vaizdo signalais, vaizdu monitoriuje, SMS pranešimais ar tiesiogiai atsakingoms tarnyboms. Esminis vaizdo analitikos privalumas – operatoriaus nuovargio problemos sprendimas. Remiantis statistika, net labai motyvuoto apsaugos darbuotojo dėmesio koncentravimas į vaizdą monitoriuje po 20 min. sumažėja 90 proc. Programinės logikos instrumentai padeda išvengti žmogiškuoju faktoriumi pagrįstų klaidų, sumažina naudojamų monitorių skaičių, leidžia vykdyti optimalią įrašų apie įvykius paiešką bei mažina melagingo pranešimo tikimybę. Be to, gerokai sumažėja žmogiškieji ištekliai.

Į kasdienį gyvenimą braunasi ir daiktų internetas – technologijų tinklas, kuris užtikrina objektų poveikį vienas kitam arba aplinkai. Dalį veiksmų gali atlikti nebe žmogus, o patys daiktai. Beje, Kinijoje jau veikia valstybinė su daiktų internetu susijusios įrangos gamybos ir programinių produktų palaikymo programa.

Ekspertų nuomone, Big Data, t. y. technologijų, leidžiančių apdoroti didelį duomenų kiekį, kūrimo klausimai irgi darosi vis aktualesni. Analitinės kompanijos IDC vertinimu, pasaulyje saugomos informacijos apimtis kasmet išauga 40 proc. Žinoma, nestruktūruotų duomenų srauto analizė atveria milžiniškas verslo galimybes. Pavyzdžiui, naudodamos klientų bazėse saugomus duomenis, didelės kompanijos gali gauti išsamią informaciją apie vartotojus.

Kokie pajėgumai bus skirti duomenų apsaugos sistemoms ir priemonėms kurti bei diegti?

Visų pirma čia reikėtų kalbėti apie asmeninių ir korporatyvinių duomenų saugumą. Labiausiai kibernetiniai nusikaltėliai kenkia ne tik finansiniam stabilumui, bet finansų institucijų reputacijai. O ši žala dvigubai viršija piniginius nuostolius. Didžiosios Britanijos analitinės kompanijos „Riskskill“ duomenimis, didelės mobiliųjų mokėjimų galimybės sukelia ir dideles problemas. Juk klientų informavimas apie galimą riziką dar gerokai atsilieka nuo rinkos augimo tempų. Be to, greita mobiliųjų technologijų evoliucija ir e. pinigų plėtra kelia grėsmę daugelio egzistuojančių standartinių programų diegimui ir taikymui. Tad šiais metais mobiliųjų technologijų plėtotojams svarbia užduotimi taps kurti efektyvią apsaugą nuo galimų atakų.

Vis dėlto kuo sudėtingesnės technologijos, tuo labiau didėja atotrūkis tarp vyresnės kartos žmonių ir juos supančios aplinkos. Pritariate, kad tai, kas vieniems patogu ir naudinga, kitus dar labiau izoliuoja?

Taip, tokia galimybė egzistuoja. Juk juo labiau technologiškai išsivysčiusi viena ar kita valstybė, juo didesnį pasirinkimą turi jos jaunoji karta, kurios nuomonė ir idealai ne visada gali būti suprantami vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau tuo pat metu būtent naujosios technologijos, intuityvios ir patogios grafinės vartotojo sąsajos bei komunikacijos priemonės gali padėti senjorams pasijusti pilnaverčiais pasaulio piliečiais.

Pastaruoju metu skatinamas verslo ir mokslo bendradarbiavimas. Kokiuose projektuose jūsų kompanija dalyvauja?

Kompanija „Penki kontinentai“ pasinaudojusi ES fondų parama bei savo investicijomis, įgyvendino jau ne vieną mokslinį projektą. Pavyzdžiui, mūsų įmonių grupės narė „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2) kartu su Kauno technologijos universiteto mokslininkais sukūrė intelektinę sistemą, pritaikytą bankomatų priežiūros infrastruktūrai valdyti. Mokslininkų skaičiavimais, ji turėtų 6–10 proc. sumažinti bankomatų tinklų sąnaudas. Be to, sukonstravome aplinkos stebėjimo ir vaizdo signalų apdorojimo elektroninės plokštės prototipą, veikiantį realaus laiko režimu. Jis padeda užtikrinti efektyvaus savitarnos įrenginių saugumą.

Visai neseniai baigėme ir projektą, skirtą e. mokėjimams valdyti. Įmonės „ASHBURN International“ specialistai atliko daugybę mokslinių taikomųjų tyrimų, o remdamiesi gautais duomenimis sukūrė universalius prototipus, kurie jau pradėti diegti bendrovės veikloje. Šios naujovės leidžia ne tik standartizuoti e. mokėjimus, bet ir spręsti šiandien itin aktualias saugumo problemas, o tai savo ruožtu prisideda prie klientų lojalumo, kompanijos įvaizdžio stiprinimo.

E. parašo technologija – dar viena sritis, reikalaujanti didžiulio ir mokslo, ir valdžios įsitraukimo. Šiuo metu šias paslaugas Lietuvoje teikia vienintelė privati kompanija, irgi „Penkių kontinentų“ grupės narė „Skaitmeninio sertifikavimo centras“. Vis dėlto, nepaisant to, kad e. parašo technologija kol kas sunkiai skinasi kelią Lietuvoje, ji tikrai įsiverš į žmonių kasdienybę ir gerokai pakeis mūsų visų įpročius. Beje, galbūt naujų vėjų įpūs ir 2014 m. Lenkijoje vyksianti e. parašo temai skirta konferencija, kurią organizuoja Europos e. parašo forumas.

Dėkojame už pokalbį.